CAMIYOGA ORE

Joga vienaip ir kitaip mane sekė nuo mažumės, tačiau viskas prasidėjo nuo šiuolaikinio šokio ir kūno išraiškos. Pajutau, kad per kūną galime išreikšti savo tikrąsias mintis, tai tarsi mūsų vidinio „aš“ – sielos – kalba. Pradėjau labiau gilintis į šokio ir judesio terapijas bei improvizacijas, kurių metu atradau meditaciją per judesį – laiko ir vietos išnykimą, kai lieki tik šioje akimirkoje. Tad norėjosi gilintis dar labiau į ezoterinius ir energetinius dalykus. Tai lėmė mano įsitraukimą į Tai chi (kinų kovos menas-visapusiškas savęs tobulinimas per energetiką), kur visa praktika grindžiama meditacija per judesį ir dirbimą ties vidinėmis energijomis. Anksčiau, kai joga tik pradėjo populiarėti Lietuvoje, aš susidūriau su atmetimo reakcija, nes toji lietuviškoji joga buvo labiau tik fizinės asanos ir kūno lankstumas, tos tikrosios jogos ir gilumos buvo mažai. Bet prie jogos aš grįžau.  Tik su joga susidraugavau savarankiškai, pasineriant į meditacijas, kvėpavimo technikas ir filosofiją bei pritaikant išmoktas žinias praktikoje.  Galiausiai mane įtraukė jogos visapusiškumas ir natūralumas tiek fizine, tiek dvasine prasme ir ją praktikuoju daugiau nei 12 metų. Joga – man tapo gyvenimo menu arba susijungimu su Dievu/Visata/Absoliutu ir kiekviena esybe. Ypač pajutau tą neapsakomą būseną Vienyje, kai nuėjau 800 km ilgio piligriminį Santjago kelią Ispanijoje. Tai buvo tarsi vidinis perversmas sieloje ir visiškas susijungimas su gamta ir Visata.